Per visą žmonijos istoriją mes palaimingai nežinojome apie daugybę rimtų skutimosi atvejų, kai patyrėme stichinių nelaimių, kurios galėjo reikšti mūsų rūšies pabaigą. Vienas iš tokių įvykių įvyko šiek tiek daugiau nei prieš šimtmetį, dėl kurio įvyko vienas didžiausių kada nors Žemėje užfiksuotų sprogimų.
Keista, tačiau mažai žmonių apie šį įvykį tuo metu žinojo dėl jo atokios vietos ir komunikacijos technologijų trūkumo. Šis įvykis, žinomas kaip Tunguskos įvykis, daugelį metų sukėlė mokslinį smalsumą ir diskusijas.
Tunguskos įvykio aušra
Ramią 1908 m. vasaros dieną atokaus Sibiro krašto Krasnojarsko krašto gyventojus pažadino katastrofiškas sprogimas. Po šio sprogimo iškart kilo smūgio banga, kuri išdaužė langus ir parvertė žmones nuo kojų. Tada dangų perskyrė į dvi dalis ugnies banga – įvykį, kurį gyventojai apibūdino kaip apokaliptinį. Per kelias minutes miškas buvo padegtas.
Nuniokojimo pasekmės
Negalėdami sutramdyti miško gaisro dėl stiprėjančio Ramiojo vandenyno vėjo, vietos gyventojai buvo priversti bėgti. Gaisras siautėjo tris dienas, palikdamas apleistą kraštovaizdį. Buvo sunaikinta daugiau nei 80 milijonų medžių, o 2,000 kilometrų spinduliu viskas buvo suplota.
Ekspertai mano, kad sprogimas buvo 1000 kartų galingesnis už ant Hirosimos numestą atominę bombą. Vis dėlto, nepaisant šio didžiulio masto, įvykis iš esmės liko nežinomas dėl jo atokios vietos.
Tikslesniam palyginimui galima pasakyti, kad ant Hirosimos numesta atominė bomba buvo tokia pati kaip 15 kilotonų trotilo, o sprogimas Tunguskoje buvo maždaug 10 megatonų trotilo.
Dauguma gyventojų persikėlė, nes bijojo, kad toks įvykis pasikartotų. Bet kuriuo atveju didžioji dalis laukinės gamtos, kuri buvo labai svarbi jų išlikimui, išsigando dėl didžiulio sprogimo. Kai kurie manė, kad tai buvo dievų ženklas.
Atsakymų ieškojimas
Praėjus trylikai metų po įvykio, sovietų mokslininkai įsiveržė į sprogimo zoną ištirti. Iš pradžių vietos gyventojai dėl sprogimo kaltino auksakasius, tačiau mokslininkai buvo įsitikinę, kad už niokojimą kaltas meteoritas. Jie tikėjosi rasti geležies ir kitų mineralų pėdsakų, bet jų paieška buvo tuščia. Tai paskatino daugybę teorijų, kurių kiekviena turėjo savo klausimų ir prieštaravimų.
Kometos teorija
Vieną įtikinamiausių teorijų pasiūlė britų astronomas FJW Whipple. Jis teigė, kad už Tunguskos įvykį atsakinga kometa, o ne meteoras. Kometos, sudarytos iš ledo ir dulkių, patekusios į Žemės atmosferą būtų subyrėjusios, nepalikdamos jokių šiukšlių pėdsakų.
Gamtinių dujų teorija
Astrofizikas Wolfgangas Kundtas pasiūlė kitokį paaiškinimą. Jis teigė, kad sprogimas įvyko dėl to, kad iš Žemės plutos pabėgo 10 milijonų tonų gamtinių dujų. Tačiau ši teorija sunkiai paaiškino sprogimo sukeltą smūgio bangą ir didelio kraterio nebuvimą.
Antimaterijos teorija
2009 m. mokslininkai teigė, kad Tunguskos įvykis galėjo būti materijos ir antimedžiagos susidūrimo mūsų galaktikoje rezultatas. Taip atsirastų energijos pliūpsnis, galintis sukelti tokį sprogimą. Tačiau ši teorija taip pat buvo sutikta skeptiškai.
Meteorinės kilmės atradimas
2013 metais Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos mokslininkai, vadovaujami Viktoro Kvasnicos, išanalizavo mikroskopinius uolienų mėginius iš sprogimo vietos. Rezultatai parodė meteorinę kilmę, tačiau dingusių nuolaužų paslaptis liko neišspręsta.
Nežemiška teorija
Aleksejus Zolotovas, Visasąjunginio geofizinių tyrimų metodų instituto skyriaus vedėjas, pasiūlė netradicinę teoriją. Jis teigė, kad Tunguskos įvykis buvo tyčinis sprogimas, kurį sukėlė kompaktiškas branduolinis prietaisas, kurį atsiųstas nežemiškų būtybių signalizuoti apie jų egzistavimą. Ši teorija, nors ir žavi, išlieka spekuliatyvi.
Asteroido teorija
Kai kurie mokslininkai svarstė galimybę, kad už Tunguskos įvykį atsakingas asteroidas. Kompiuterinis modeliavimas, kurį atliko Daniilas Chrennikovas Sibiro federaliniame universitete, leido manyti, kad Žemės atmosferą galėjo nugraužti asteroidas, sukeldamas oro pliūpsnį, dėl kurio įvyko sprogimas.
Asteroidas būtų įskridęs dideliu greičiu, greitai sulėtėjęs dėl Žemės gravitacinės traukos ir tada išėjęs iš atmosferos. Šio lėtėjimo energija galėjo būti perduota Tunguskai, sukėlusią sprogimą.
Nors ši teorija atrodo patikimiausia, ji kelia bauginantį klausimą: kas būtų, jei asteroidas smogtų tiesiai į Žemę?
