Lynos ežeras yra vieta šiaurės vakarų Kamerūne, susidariusi a'maar' (užtvindyto ugnikalnio kraterio) viduje. Tai labai gilus ežeras, kurio gylis siekia 208 metrus, esantis vidutiniame aukštyje ant neaktyvaus ugnikalnio Oku kalno šlaito.
Vandenį savo viduje riboja natūrali vulkaninių uolienų užtvanka; įdomus faktas yra tai, kad juose gausu dioksido ir anglies monoksido dėl po jais esančių vulkaninių uolienų; tai pati svarbiausia informacija norint suprasti 1986 m. įvykusį sprogimą.
Limno išsiveržimas Nyos ežere
21 m. rugpjūčio 1986 d. įvyko didžiulė nelaimė, žinoma kaip a Limno išsiveržimas įvyko didžiulis vandens sprogimas, dėl kurio vanduo buvo išmestas į 100 metrų aukštį, dėl kurio kilo destruktyvus cunamis. Šį sprogimą sukėlė šimtai tūkstančių tonų anglies monoksido ir anglies dioksido dujų išmetimo.
Kaip visi žinome, šios dujos yra sunkesnės už orą, kuriuo kvėpuojame, todėl pasiekė visus netoli Nyos esančius regionus, pašalindamos praktiškai visą deguonį.
Baltai permatomas anglies dioksido debesis buvo 160 pėdų aukščio ir buvo išleista 1.6 milijono tonų anglies dioksido. Nusileidus į žemiau esančius kaimus, toksiškas anglies dvideginio kiekis (6-8 proc.; normalus CO2 kiekis ore yra 0.04 proc.) sukėlė greitą sąmonės netekimą ir mirtį. Vieną akimirką žmonės valgė ir gyveno savo kasdienį gyvenimą; kitą akimirką jie buvo negyvi ant grindų.
Per valandą per sprogimą žuvo beveik 2,000 žmonių! Be to, buvo nužudyta apie 3,000 gyvūnų. Išgyveno tik tie, kurie buvo didesniame aukštyje.
Už Nyos ežerą atsakingos institucijos dėl to ant vandens paviršiaus pastatė CO2 sklaidytuvus siaubinga ir netikėta gamtos nelaimė, neleidžiant dėl dujų prarasti daugiau gyvybių.
Išsiveržimas Manouno ežere
Pirmasis mirtinas įvykis užfiksuotas Manouno ežere, kuris išsiveržė likus dvejiems metams iki Limniko išsiveržimo 1984 m. ir nusinešė 37 žmonių ir gyvūnų gyvybes. Tai buvo mažiau apgyvendinta vietovė, todėl žala buvo ribota ir kontroliuojama.
Kas tiksliai sukėlė mirtiną Limniko išsiveržimą?
Tačiau tiksli šių įvykių priežastis neaiški. Mokslininkai nustatė, kad limnų išsiveržimams atsirasti reikia tam tikrų sąlygų, kurios būdingos tik šiems ežerams. Pirma, jie yra Kamerūno ugnikalnių linijoje – Kamerūno kalnas yra vienas didžiausių Afrikos ugnikalnių ir paskutinį kartą išsiveržė 2000 m. rugsėjį.
Po šiais ežerais taip pat yra didelė magmos kamera, kuri generuoja vulkanines dujas, kurios vėliau patenka į ežerus.
Kadangi ežerai yra tokie gilūs (Nyos ežeras yra daugiau nei 200 metrų gylio ir apsuptas stačių uolų), vandens slėgis yra pakankamas, kad dugne sulaikytų dujas. Kadangi klimatas yra atogrąžų ir šilta ištisus metus, ežero vandenys nesimaišo taip, kaip sezoninės temperatūros, o tai leistų lėtai išsiskirti dujoms laikui bėgant.
Vietoj to, situacija panaši į gazuotų gėrimų skardinę, kuri buvo supurtyta ir staiga atidaryta, tik daug didesniu ir mirtinesniu mastu.
Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukėlė išsiveržimą. Ežero dugne galėjo įvykti žemės drebėjimas arba ugnikalnio išsiveržimas.
Galbūt įvyko nuošliauža ar dvi, kurios perslinko vandenį ežero viršuje ir leido dujoms pakilti. Arba netgi gali būti, kad kelios dienos prieš lietų ežero paviršių pakankamai atvėsino, kad jis apvirstų.
