Kartkartėmis ant mano stalo atsiranda įdomių dalykų, kurių mes nesuprantame. Paslaptingasis Niutono akmuo yra vienas iš šių artefaktų. Šiame senoviniame monolite yra išraižyta žinutė, parašyta paslaptinga kalba, kuri dar nebuvo išspręsta, o raštą galima perskaityti naudojant mažiausiai penkias skirtingas senovines abėcėles.
Niutono akmens atskleidimas
1804 m. Aberdyno grafas George'as Hamiltonas-Gordonas tiesė kelią netoli Pitmachie ūkio Aberdynšyre. Paslaptingasis megalitas buvo rastas ten, o škotų archeologas Aleksandras Gordonas vėliau perkėlė jį į Newton House sodą Culsalmond parapijoje, maždaug už mylios į šiaurę nuo Pitmachie ūkio. Niutono akmuo Niutono namų Aberdynšyro taryba apibūdina taip:
Nežinomas scenarijus
Ankstyvoji airių kalba buvo parašyta Ogham abėcėle tarp 1 ir 9 amžių. Trumpa rašto eilutė ant Niutono akmens yra paskleista viršutiniame akmens trečdalyje. Jame yra šešios eilutės su 48 simboliais ir simboliais, įskaitant svastiką. Akademikai niekada nesugalvojo, kokia kalba parašyti šią žinutę, todėl ji vadinama nežinomu raštu.
Dauguma ekspertų sutinka, kad senas Oghamo raštas yra seniai. Pavyzdžiui, škotų istorikas Williamas Forbesas Skene'as manė, kad nežinomas užrašas yra IX a. Nepaisant to, kai kurie istorikai tvirtina, kad trumpa eilutė prie akmens buvo pridėta XVIII amžiaus pabaigoje arba XIX amžiaus pradžioje, o tai reiškia, kad paslaptingas nežinomas raštas yra neseniai apgaulė arba prastai atlikta klastotė.
Akmens iššifravimas
Johnas Pinkertonas pirmą kartą parašė apie paslaptingas graviūras ant Niutono akmens savo 1814 m. knygoje „Skotijos istorijos tyrimas“, tačiau jis nebandė išsiaiškinti, ką sako „nežinomas scenarijus“.
1822 m. Johnas Stuartas, Marischal koledžo graikų kalbos profesorius, Edinburgo antikvarų draugijai parašė straipsnį „Skulptūros stulpai šiaurinėje Škotijos dalyje“. Jame jis kalbėjo apie Charleso Vallancey, kuris manė, kad simboliai yra lotyniški, vertimo bandymą.
Dr. Williamas Hodge'as Milis (1792–1853) buvo anglų bažnytininkas ir orientalistas, pirmasis Kalkutos Bishop's College vadovas, o vėliau Kembridžo hebrajų kalbos profesorius Regijus. 1856 m. Stuartas išleido Škotijos skulptūrinius akmenis, kuriuose aprašomi Millo darbai.
Daktaras Millsas sakė, kad nežinomas scenarijus buvo finikietiškas. Kadangi jis buvo labai žinomas senovės kalbų srityje, žmonės rimtai įvertino jo nuomonę. Jie daug apie tai kalbėjo, ypač Britų asociacijos susirinkime Kembridže, Anglijoje, 1862 m.
Nors daktaras Milas mirė 1853 m., Aberdynšyre buvo rastas jo darbas „Apie finikiečių, įrašytų į Niutono akmenį“ iššifravimą, o jo nežinomo rašto transformacija buvo perskaityta per šias diskusijas. Keli mokslininkai sutiko su Millu, kad scenarijus buvo parašytas finikiečių kalba. Pavyzdžiui, daktaras Nathanas Davisas atrado Kartaginą, o profesorius Aufrechtas manė, kad scenarijus parašytas finikiečių kalba.
Bet ponas Thomas Wrightas, skeptikas, pasiūlė paprastesnį vertimą į pažemintą lotynų kalbą: Hie iacet Constantinus Štai kur palaidotas sūnus. Ponas Vaux iš Britų muziejaus patvirtino jį kaip viduramžių lotynų kalbą. Paleografas Konstantinas Simonidas taip pat pritarė Wrighto vertimui, tačiau lotynų kalbą pakeitė į graikų kalbą.
Praėjus trejiems metams po šios nelaimės, 1865 m., antikvaras Aleksandras Tomsonas pasakė kalbą Škotijos antikvarų draugijai, kurioje papasakojo apie penkias populiariausias teorijas, kaip iššifruoti kodą:
- Finikietis (Nathan Davis, Theodor Aufrecht ir William Mills);
- lotynų kalba (Thomas Wright ir William Vaux);
- Gnostinė simbolika (John O. Westwood)
- graikų (Konstantinas Simonidas)
- gėlų (Tomsono korespondentas, kuris nenorėjo būti įvardytas);
Kraštų teorijų gausu!
Kol ši ekspertų grupė ginčijosi, ką reiškia užrašas ant Niutono akmens ir kuria iš penkių galimų kalbų buvo rašoma paslaptinga žinutė, kita grupė neįprastesnių tyrinėtojų vis sugalvojo naujų idėjų. Pavyzdžiui, ponas George'as Moore'as pasiūlė ją išversti į hebrajų-baktrių kalbą, o kiti lygino su sinaičių kalba – senąja kanaaniečių kalba.
Pulkininkas leitenantas Laurence'as Austine'as Waddell'as anksčiau buvo britų tyrinėtojas, tibetiečių kalbos, chemijos ir patologijos profesorius bei archeologas mėgėjas, tyrinėjęs šumerų ir sanskrito kalbas. 1924 m. Waddell paskelbė savo idėjas apie „Iš Indijos“, kurios apėmė radikaliai naują būdą skaityti kalbą, vadinamą hitų finikiečių kalba.
Prieštaringai vertinamos Waddello knygos apie civilizacijos istoriją buvo labai populiarios visuomenėje. Šiandien kai kurie žmonės jį laiko tikru išgalvoto archeologo Indianos Džounso įkvėpėju, tačiau jo darbas pelnė mažai pagarbos kaip rimtam asiriologui.
Išvada
Šiandien daugelis teorijų bando išsiaiškinti, ką reiškia paslaptinga žinia ant Niutono akmens. Kai kurios iš šių teorijų yra pažemintos lotynų, viduramžių lotynų, graikų, gėlų, gnostikų simbolikos, hebrajų-baktrijos, heti-finikiečių, sinaitų ir senosios airių kalbos. Tačiau šių idėjų teisingumas dar turi būti įrodytas. Šį savaitgalį turėtumėte skirti Niutono akmeniui valandą, nes tai nebūtų pirmas kartas, kai pašalinis asmuo ras raktą į seną problemą.
